pradi
 

















 
 
 
 
 Kun. R. Cantalamessa pamokslavo palaiminim tema
 
 

Kovo 9 d. sakytame pirmajame i keturi gavnios pamoksl ciklo popieikasis pamokslininkas kun Raniero Cantalamessa OFM Cap apmst Kalno pamokslo palaiminim: „Palaiminti tyrairdiai: jie regs Diev“ (Mt 5, 8). Apatalikj rm Redemptoris Mater koplyioje pamokslo klaussi popieius Benediktas XVI ir Romos kurijos darbuotojai. Kapucinas pamokslininkas atkreip dmes, jog is palaiminimas kartais klaidingai siejamas su neskaistumo nuodme. Pasak jo, iuo palaiminimu numanoma ne kokia nors konkreti doryb, bet nuostata, turinti lydti mog vis gyvenim. Širdies tyrumo prieyb yra veidmainyst – i nuodm tampa ypa paveiki, kai mogus nustumia Diev al. Pamokslininkas sak, jog veidmainyst yra esminis tikjimo ir meils trkumas. Jzaus teismas veidmainiams yra be apeliacijos: tyrasis tikrja to odio prasme yra pats Jzus, o palaiminimai yra jo autoportretas.

Pasak pamokslininko, galimos trys irdies tyrumo, taip pat veidmainysts interpretacijos: moralin, mistin ir asketin. velgiant pirmuoju poiriu, veidmainyst yra teisus elgesys moni akivaizdoje vien dl aki. Pagal mistin interpretacij tyrairdis kontempliavimas „tarsi veidrodyje“ leidia pamatyti Dievo atvaizd. Pagal asketin interpretacij vidinis irdies tyrumas reikia usidarym apgaulingiems emikiems dalykams ir atsivrim dangikiesiems. Tvas R. Cantalamessa sak, jog iandien veidmainyst yra „labai paplitusi, taiau retai ipastama nuodm“. Jos paplitimas sietinas su medij kultra, supainiojania tikrus vykius ir j pristatym. „Naujas ir nerim keliantis reikinys yra bandymas niveliuoti t skirtum ir pat gyvenim paversti reginiu“.

Kovo 16 d. sakytame antrajame gavnios pamoksle popieiaus nam pamokslininkas kun. Raniero Cantalamessa ragino atkreipti dmes savo mini varum. Romos kurijos bendradarbiams sakytas pamokslas buvo grindiamas Mato evangelijos odiais: „Palaiminti romieji: jie pavelds em“ (Mt 5, 5). Tvas Cantalamessa pabr, jog Jzus ne tik dav romumo bei kantrybs pavyzd, bet taip pat padar ias savybes „tikros didybs enklais“. Pasak popieiaus pamokslininko, iame palaiminime, kaip ir kituose, kalbama apie mogaus vid, jo ird. Todl Jzus taip pat sak: „Mokykits i mans, nes a romus ir nuolankios irdies“. Pasak pamokslininko, irdis parodo, ar mogus yra i tikrj romus. Panaiai kaip i veikianio vulkano kraterio teka lava, veriasi pelenai bei kaitusios uolienos, taip ir i irdies pagal Evangelijos palyginim ieina mogudysts, pavydas, meitai (plg. Mk 7, 21–22). Pasak apatalo Jokbo, i mogaus viduje kovojani aistr (Jok 4, 1–2) kyla smurto proveriai – karai ir konfliktai. Širdyje atsiranda skyrybos, taip pat gimsta mogudyst: „ Kuris nekenia savo brolio, tas mogudys“ ( Jn 3, 15).

Smurtas reikiasi taip pat mintimis. Kapucinas pamokslininkas pateik savo klausytojams dykum tv patarim: pasak j, ms dvasia turi gebjim nuo pat uuomazgos pasekti minties tkm ir atpainti jos tiksl: ar mintimi siekiame atleisti broliui ar j pasmerkti; ar siekiame savo ar Dievo lovs. Šia prasme reikia stengtis laiku apsisaugoti nuo t mini, kurios nesuderinamos su meile. Pasak pamokslininko, „paprasiausias bdas yra trumpa malda arba palaiminimo odis tiems asmenims, kuriuos esame gundomi smerkti”.

Popieiaus pamokslininkas taip pat nurod, kad Kristus yra ne tik pavyzdys, bet taip pat altinis, i kurio galima semtis. Palaiminimais esame kvieiami ne tik sekti, bet taip pat juos pasisavinti. Tikjimu galime semtis i Kristaus romumo, panaiai kaip jo irdies tyrumo ar kit dorybi. Pasak jo, romumas yra tarsi Kristaus mums parpintas drabuis, kur tikjimu galime apsivilkti – ne todl, kad tai atleist mus nuo pastang gyvendinti romumo nuostat kasdienos gyvenime, bet kad paragint romum.

„Banyios inios“
katalikai.lt


 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi